Nors mūsų ansamblis „Subtilu-Z“ nėra vien tik akordeoniško kraujo, esame du akordeonininkai iš keturių ansamblio narių, bet stengiamės nenutolti nuo akordeono populiarinimo Lietuvos muzikos padangėje. Juolab, kad ne akordeoniškąją dalį atstovaujantys kolegos, mums neprieštarauja ir labai padeda. Kita vertus, vienokį ar kitokį instrumentą labiausiai populiarina ne kas kita, o juo atliekama muzika. Beje, dar didelę reikšmę turi ir tai, kaip ji atliekama. Tat gal klaidinga manyti, kad reikia populiarinti akordeoną. Reikia populiarinti muziką, kuri juo atliekama. Muzika, tai yra tiesus kelias į klausytojų širdis.

Ansamblis „Subtilu-Z“ kūrybinę veiklą pradėjo 2005 metų pavasarį. Jo įkūrėjai yra Dmitrijs Mihailovs ir Povilas Velikis. Abu muzikantai yra baigę Lietuvos Muzikos ir Teatro akademiją. Vėliau, 2007 metais, prisijungė, savo pagamintais instrumentais muzikuojantis, Vytautas Švažas (perkusija). 2008 metais į ansamblį atėjo LMTA magistrantas - Laurynas Vaitkus (tenorinė birbynė).

Nespėjome pastebėti, kaip prabėgo penkeri mūsų bendros kūrybinės veiklos metai. Daug dvejonių, ieškojimo dėl repertuaro, „Subtilu-Z“ stiliaus. Negalime sakyti, kad jau radome. Turbūt muzikanto vienas didžiausių privalumų – nuolatinis ieškojimas, nenukrypstant nuo pagrindinio tikslo – „kad klausytojas mūsų klausytų“.

Besivadovaudami šia nuostata, mes stengiamės surasti aukso vidurėlį tarp mums patinkančios ir klausytojui – muzikos gurmanui artimos ir suprantamos muzikos. Į savo repertuarą stengiamės įtraukti tai, ką labiausiai vertina išsilavinęs muzikos mėgėjęs. Tas klausytojas, kuris muziką tiesiog jaučia širdimi. Ir ši mūsų nuostata duoda apčiuopiamų vaisių.

Praėję metai mums buvo ganėtinai sėkmingi ir kūrybingi. Įrašėme ir išleidome pirmąją kompaktinę plokštelę, kurią pavadinome „Pradžia“. Buvome nuvykę į prestižiniu tarptautiniu konkursu laikomą Citta di Castelfidardo (Italija), kuriame ansamblių kategorijoje užėmėme trečiąją vietą. Tai vienas žinomiausių ir labiausiai pripažintų akordeono muzikos konkursų Europoje. Renginys, kur susitinka tiek aukšto lygio profesionalai, tiek jauni atlikėjai iš viso pasaulio. Vos tik atvykus į Castelfidardo, pajutome konkurso ir tuo pačiu metu vykstančio festivalio nuotaiką. Rodos, visas miestelis gyveno akordeono atliekamos muzikos dvasia. Daug koncertų, vykstančių įvairiose miesto salėse ir erdvėse po atviru dangumi, žinomos koncertuojančiųjų ir komisijos narių pavardės bylojo apie renginio rimtumą, vertė kaip reikiant mus susikaupti, sutelkti jėgas savo būsimam pasirodymui. Teko garbė dalyvauti keliuose tarptautiniuose festivaliuose Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Leidome sau surengti koncertą Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, kuriuo susidomėjo ir filmavo Lietuvos radijas ir televizija. Keletą naujų muzikinių idėjų realizavome su kitais muzikantais – tai Adelija Latakaitė, Indrė Jurgelevičiūtė (džiazinis vokalas), Ingrida Spalinskaitė (marimba, vibrofonas). Surengėme koncertų Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje.

Tikimės ateinančiais metais neapleis mūsų Mūza ir sėkmė. Kad pagrindinio tikslo siekimas ves mus į priekį.

Kur važiuosime?- sekė logiškas klausimas. Važiuojam į Castelfidardo, į miestą, kur, tiesiogine to žodžio prasme, karaliauja akordeonas. Taip prasidejo mūsų pasiruošimas tarptautiniam konkursui–festivaliui Italijoje, Castelfidardo mieste.

Kelionę suplanavome taip, kad ne tik pabuvotume tarptautiniame renginyje, bet ir pakoncertuotume, pakeliautume, papoilsiautume - turėjome keletą koncertų Vokietijoje, apžiūrėjome Alpių viršūnes Šveicarijoje.

Citta di Castelfidardo - tai vienas žinomiausių ir labiausiai pripažintų akordeono muzikos konkursų Europoje. Tai renginys, kur susitinka tiek aukšto lygio profesionalai, tiek jauni atlikėjai iš viso pasaulio. Vos tik atvykus į Castelfidardo, pajutome konkurso ir tuo pačiu metu vykstančio festivalio nuotaiką. Rodos, visas miestelis gyveno akordeono atliekamos muzikos dvasia. Daug koncertų, vykstančių įvairiose miesto salėse ir erdvėse po atviru dangumi, žinomos koncertuojančiųjų ir komisijos narių pavardės bylojo apie renginio rimtumą, vertė kaip reikiant mus susikaupti, sutelkti jėgas savo būsimam pasirodymui.

Taip jau atsitiko, kad tapome laureatais. Labai džiaugiamės savo kategorijoje užėmę trečiąją vietą, mums tai stiprus impulsas eiti toliau, tobulėti.

Kita vertus, šiandien drąsiai galime pasakyti, kad konkurso pagrindinis laimėjimas buvo ne užimta trečioji vieta, kur kas svarbiau buvo pajusti bendrą tikslą, bendrą ansamblio dvasią, kuri vedė visą kelionę, leido mums patiems geriau suprasti, kokie mes esame, ko siekiame.

.

Beveik keturis mėnesius trukusio koncertinio turo metu, mes turėjome apie dvidešimt koncertų visoje Lietuvoje ir net porą – Latvijoje. Koncertavome Klaipėdoje, Kelmėje, Šiauliuose, Priekulėje, Mažeikiuose, Kaišiadoryse, Molėtuose, Jurbarke, Elektrėnuose, Anykščiuose, Marijampolėje, Kėdainiuose, Zarasuose, Kaune, Utenoje, Vilniuje, Daugpilyje ir Rygoje. Dažniausiai grojome kultūros centruose, keletas koncertų muzikos mokyklose, ar tiesiog koncertų salėse.

Buvo įdomu stebėti ateinančią ir išeinančią publiką, kaip ji pasikeitė koncerto metu, ką jai davėme. Mes kartais juokaudovome, jog atliekame unikalų sociologinį tyrimą. Tyrimą kuris parodo Lietuvos kultūros būklę, žmonių domėjimąsi nežinomais dalykais. Nežinomais dalykais todėl, kad mes – ansamblis „Subtilu-Z“, žengiame pirmuosius savo žingsnius ir negalime pasigirti dideliu būriu gerbėjų. Parodantis kultūros būklę – nes mūsų muzika skirta žmogui – muzikos gurmanui, kuris nuolat ieško naujo muzikinio skambesio.

Taigi, ar kultūra gyva, ar reikalinga muzika, menas, ar dar visuomenei kažkas įdomu? Vienareikšmiškai negalime atsakyti. Matėme ir pilnut pilnutėlę salę, grojome ir keturiems klausytojams. Vienur buvome sutikti šiltai, tarytum grįžę namo, kitur patiems teko susirasti salės duris.

Kodėl taip skiriasi žmonės, jų požiūris, sunku suprasti. Bet aišku viena, kad kiekviename Lietuvos kampelyje yra, bent jau turėtų būt žmonės – šviesuoliai, kurie veža sunkią kultūrininko naštą, paskui kuriuos eina dar visiškai nuo televizijos ir radijo tiekiamo „meno“ neapakę individai. Kuriems dar reikia panardinti savo sielą į gyvą garsą, numalšinti savo smalsumą, atėjus į nežinomo ansamblio koncertą.

Ačiū tiems, kurie atėjo, žemai lenkiamės prieš tuos kurie padėjo šiam mūsų koncertiniam turui riedėti. Ačiū mus priėmusiems ir mus rėmusiems moraliai – geru žodžiu, mums tai buvo labai svarbu.