Paskutinis koncertinio turo koncertas… tuoj prasidės paskutinis kūrinys… vis delsiame, nenorime pradėti. Mes puikiai suprantame, kad pasibaigus šiai muzikinei akimirkai, pasibaigs vienas maloniausių ir įdomiausių mūsų gyvenimo potyrių. Per jį mes augome, stiprėjome, bandėme atrasti save, pamaloninti klausytoją, per jį mes norėjome parodyti savo muziką.
Beveik keturis mėnesius trukusio koncertinio turo metu, mes turėjome apie dvidešimt koncertų visoje Lietuvoje ir net porą – Latvijoje. Koncertavome Klaipėdoje, Kelmėje, Šiauliuose, Priekulėje, Mažeikiuose, Kaišiadoryse, Molėtuose, Jurbarke, Elektrėnuose, Anykščiuose, Marijampolėje, Kėdainiuose, Zarasuose, Kaune, Utenoje, Vilniuje, Daugpilyje ir Rygoje. Dažniausiai grojome kultūros centruose, keletas koncertų muzikos mokyklose, ar tiesiog koncertų salėse.
Buvo įdomu stebėti ateinančią ir išeinančią publiką, kaip ji pasikeitė koncerto metu, ką jai davėme. Mes kartais juokaudovome, jog atliekame unikalų sociologinį tyrimą. Tyrimą kuris parodo Lietuvos kultūros būklę, žmonių domėjimąsi nežinomais dalykais. Nežinomais dalykais todėl, kad mes – ansamblis „Subtilu-Z“, žengiame pirmuosius savo žingsnius ir negalime pasigirti dideliu būriu gerbėjų. Parodantis kultūros būklę – nes mūsų muzika skirta žmogui – muzikos gurmanui, kuris nuolat ieško naujo muzikinio skambesio.
Taigi, ar kultūra gyva, ar reikalinga muzika, menas, ar dar visuomenei kažkas įdomu? Vienareikšmiškai negalime atsakyti. Matėme ir pilnut pilnutėlę salę, grojome ir keturiems klausytojams. Vienur buvome sutikti šiltai, tarytum grįžę namo, kitur patiems teko susirasti salės duris.
Kodėl taip skiriasi žmonės, jų požiūris, sunku suprasti. Bet aišku viena, kad kiekviename Lietuvos kampelyje yra, bent jau turėtų būt žmonės – šviesuoliai, kurie veža sunkią kultūrininko naštą, paskui kuriuos eina dar visiškai nuo televizijos ir radijo tiekiamo „meno“ neapakę individai. Kuriems dar reikia panardinti savo sielą į gyvą garsą, numalšinti savo smalsumą, atėjus į nežinomo ansamblio koncertą.
Ačiū tiems, kurie atėjo, žemai lenkiamės prieš tuos kurie padėjo šiam mūsų koncertiniam turui riedėti. Ačiū mus priėmusiems ir mus rėmusiems moraliai – geru žodžiu, mums tai buvo labai svarbu.
Dar ir dabar prisiminus Jūsų pasirodymą apima gera nuotaika, kurios jis paliko su kaupu. Sveikinu pabaigus turą, nes dabar galėsit pradėt kitą, dar geresnį (gink Dieve, nesakau, kad šitas prastas buvo, bet žinot, koks gi gyvenimas be siekio tobulėt?)!:D Ir viliuosi, kad to kito turo metu nepamiršit Kelmės, kuri nors ir nedrąsiai tą šaltą žiemos vakarą rinkosi paklausyti Jūsų, bet vistik džiaugėsi (o ir tebesidžiaugia prisiminusi) tuo, ką girdėjo. Sėkmės.